Algimantas Kiminius

Algimantas Kiminius

„Kelias į gimtinę“

 

Į gimtinę kelias  niekad nesibaigia...

Į gimtinę kelias tave ves ir ves...

-ar ją merktų lietūs, ar ją dengtų snaigės, -

Visada ji laukia grįžtančio tavęs.

 

O gal ta gimtinė – tik gražus miražas,

Kaip toji mergaitė, likus pakely...

Tik nusišypsojo tau ji atsigręžus,

O po mirksnio liko jau toli toli...

 

O tave pagavęs vėlei nešas Laikas –

Ir pirmyn veržiesi, ir kažko bijai...

O tenai pro langą vis dar šypsos vaikas,

Kiminius, Algimantas. Metų laiptais: arba lyriniai prisiminimai

Iš autoriaus knygos „Po gyvasties medžiu“ (2009 m.)

 Pagražinkim Lietuvą

Gražus pasaulis su dangum
gamtoj, minty, daiktuos ir žody...
Jei kartą jau gimei žmogum, -
gražus jame ir pasirodyk.

Kiekvienas stengiasi jame
spalva, garsu, mintim sušvisti. -
Jei negražus tu gražiame, -
bus prigimtinė išdavystė.

Kiekvieno mūsų pareiga
pagražinti jį ir papuošti...
Kol marių tapsime banga,
kol miško medžiais imsim ošti...

Algimantas Kiminius

Recenzija

Dūsta už žodžių grotų

 tavo mintis ir vaizdas. —

Noriu, kad sielai grotų

Poezija!.. Būtų lyg vaistas...

 

Sunkiai posmelį sukuri, -

ką apeini, ko privengi. —

Pulk į Gyvenimo sūkurį,

 net žūti jame pasirengęs!

 

Garbstai gyvenimą laikiną,

užmiršęs erdvę ir skrydį... –

Poetas — dainoj susinaikina,

visas joje išsilydo.

 

Kaip laiškas...

Mes jaunystėj rašydavom laiškus... –

Mes per laiškus mėgom draugauti... –