Alfonsas Jonas Navickas

Alfonsas Jonas Navickas

Alfonsas Jonas Navickas

Viena šalis

Virš visų kelių ir bokštų,
Girių, auštant raudonų,
Ežerynų ir upokšnių,
Viršum gultų ir namų.

Virš piliakalnio negyvo
Ir gyvųjų mums kapų
Naujos žinios iš ankstyvo
Amžiaus kyla pamatų

Akmenim senų karalių
Rūmų, parkų vienatin.
Atmenu tą graudžią šalį;
Taikoje ją laisvėj gink.

 

Botanikos sodas

Alfonsas Jonas Navickas

SENOSIOS GIMTINĖS KALBAI

Ak graudų vainiką uždėjai

Su žodžių aukštųjų spalva!

Kodėl taip trumpai telydėjai

Aidėdama meile sava?

Kodėl eit tolyn nepanorai
Prie kelio buvoti likai
Kai EIKI! giedojo tau chorai
Aplink ir pakilę aukštai!

Tavęs jau nėra ten prie kelio:

Į ką tu Iš kur tu žvelgi...

Iš laukiančio laikmečio žalio

Tik žiba ugnelė taiki.

 

PALEI UPĘ

arba

PALEI METŲ UPĘ

Alfonsas Jonas Navickas

Poetas, vertėjas, publicistas. Gimė 1936.03.19 Sablauskiuose, Akmenės rajone. Kūryba spausdinama nuo 1959 m. Nuo 1998 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Suteiktas Lietuvos Respublikos meno kūrėjo statusas. 2016m. sausio 23 d.  kraštiečiui, poetui įteikta I. Simonaitytės vardinė literatūrinė premija.